2018-12-15, šeštadienis, 10:40.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 08:35, leidžiasi 15:49, dienos ilgumas 7:14.

Keturi dalykai, kurie skatina atsigręžti į Moldovą

2017-09-24, paskelbė agroexpresas .lt
Keturi dalykai, kurie skatina atsigręžti į Moldovą

PLEČIAMI RIEŠUTYNAI

 

Riešutai – vienas pelningiausių Moldovos    eksporto    produktų, turintis paklausą Europos Sąjungos šalyse. Riešutų sodai Moldovoje užima 14 tūkst. ha, migdolų – 3 tūkst. ha ir lazdyno riešutų – 300 ha. Pasak   Moldovos riešutų augintojų Asociacijos direktoriaus Konstantino Gažimo riešutų auginimas gali tapti pagrindine Moldovos žemės ūkio šaka ir bene svarbiausiu  valstybės biudžeto aruodu. Pasaulyje yra tik 7%teritorijos, kuri tinka riešutų auginimui. Šia prasme visa Moldovos teritorija tinka riešutų auginimui. Riešutai auginami įvairiose šalies vietose, migdolai – šalies pietuose, o lazdyno riešutai – drėgnesnėse žemėse arba drėkinamose. Konstantino Gažimo teigimu, šalyje kasmet surenkama daugiau nei 14 tūkst. tonų riešutų: 70% – privačiuose plotuose ir 30% – pramoniniuose soduose. Praktiškai visas surinktas derlius iškeliauja į 40 pasaulio šalių. Moldovoje perdirbami ne tik savi riešutai, bet ir atvežti iš Prancūzijos, kurie po apdirbimo ir vėl išvežami atgal. Šiuo metu riešutų auginimas – bene geriausias verslas Moldovoje. Jis tampa pelningu, kai riešutmedžiais  apsodinamas minimum vienas hektaras. Riešutmedžių sodui užveisti reikia maždaug 1500-2000 eurų (be sklypo kainos). Penktais metais po pasodinimo riešutmedžiai pradeda duoti maksimalų derlių. Teisingai prižiūrimi riešutmedžiai gali ir pirmais metais pradžiugintimaksimaliu   derliumi. Pasodinti riešutmedžiai vaisius veda ištisą šimtmetį.

 

VYNDARIŲ SPURTAS

 

Moldovos vyndariai perima patirtį iš Austrijos, Italijos ir Rumunijos vyno gamintojų – savo vynus pradės vadinti geografiniais pavadinimais. Projekto tikslas – padėti Moldovos vynų gamintojams tapti konkurencingais Europos rinkoje. Šiuo aspektu Moldova užima 82 vietą pasaulyje iš 144. Projektas nukreiptas į vyno kokybės gerinimą, darbo našumo didinimą, užsienio verslo partnerių, skatinančių pardavimų augimą, paiešką bei dialogo tarp valstybinių įmonių ir privataus sektoriaus skatinimą. Projektas bus vykdomas penkis metus, jo biudžetas – 21,8 mln. dolerių.   

 

DIDĖJA  UOGYNŲ  PLOTAI

 

Uogų auginimas ir perdirbimas paskutiniais metais Moldovoje itin išsiplėtė ir tapo aukšto rentabilumo verslu. Verslo konsultavimo Centro vadovas Anatol Palade sako, kad šioje žemdirbystės srityje dirba daugiau nei 100 tūkst. ūkių. Teisingai taikydami technologijas, Moldovos fermeriai gauna dideles pajamas. Žemės plotai, kuriuose auginamos uogos išsiplėtė trigubai – nuo 0,8 tūkst. ha 2013 metais iki 2,7 tūkst. ha 2014 metais. 85%  augimo teko namų ūkiams. Jeigu 2013 metais Moldovoje surinkta 1,1 tūkst. t. uogų, tai 2014 metais – jau   5,4 tūkst. t. Neatsitiktinai šiandien šalyje aktualūs tokie klausimai kaip uogų   auginimo technologijos, išauginto derliaus saugojimas ir rinkų suradimas. Verslo konsultavimo Centras šia linkme vysto projektą AMIB.  

 

KO  LENKAI  IEŠKO MOLDOVOJE?

 

Nuo 2001 metų Lenkija aktyviai dirba atsinaujinančių energijos šaltinių srityje. Lenkija siekia, kad 20% reikalingos elektros  energijos gautų iš atsinaujinančių šaltinių. Lenkijos Aplinkos apsaugos ministerija jau šešti metai vykdo šalyje ir už jos ribų inovacinę „žalių“ technologijų programą Greenevo. Įmonės, kurios diegia „žaliąsias“ technologijas, gauna reikiamą finansavimą, informaciją ir reklaminį palaikymą. Būtent   todėl  „žaliąsias“  technologijas diegiančiosLenkijos  įmonės  aktyviai dirba ne tik savo šalyje, bet ir ieško rinkos aplinkui. Užpraėjusių metų pabaigoje 11 Lenkijos įmonių apsilankė Moldovoje ir pasiūlė savo sprendimus elektrosenergijos taupymo ir atsinaujinančių energijos šaltinių  panaudojimo srityse. Reikia pasakyti, kad  „žaliųjų“ technologijų  diegimas Moldovai aktualus klausimas.

 

Contact form

Šios dienos vardadieniai