2018-12-15, šeštadienis, 11:17.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 08:35, leidžiasi 15:49, dienos ilgumas 7:14.

Kanapių muziejus Barselonoje: visa tiesa apie „žolę“

2017-09-06, paskelbė agroexpresas .lt
Kanapių muziejus Barselonoje: visa tiesa apie „žolę“

Šis muziejus Barselonoje – tai odė kanapėms, kviečianti lankytoją susipažinti su prieštaringai vertinamais augalais iš arčiau, sugriauti tabu ir sužinoti daugybę pikantiškų detalių.

 

Sakoma, jog senovės indai rūkė marihuaną norėdami prisiartinti prie dievų... Ir kad karas su narkotikais yra žlugęs reikalas – juk dabar marihuanos gali gauti bet kada ir bet kur. Dar muziejuje sužinai, jog galbūt marihuana pavirs XXI amžiaus aspirinu. Tik... „žymiai geresniu, nes žolės perdozavimas nesibaigia mirtimi.“ Muziejuje sužinai, jog marihuaną rūkė net ir pats Šekspyras!

 

Neapvaisinto kanapių augalo žiedas

 

„Hašišo, marichuanos ir kanapių muziejuje“ atpasakota ilgametė žolės istorija – nuo tų laikų, kai ji buvo plačiai naudojama pramonėje ir medicinoje iki praeito amžiaus, kai ji buvo pradėta persekioti kaip lengvas narkotikas.

 

Muziejuje apstu stulbinančios informacijos apie Olandijos tavernas, kuriose pirkliai dar viduramžiais rūkė marihuaną, apie jos tavernas Atėnų uoste bei slaptus hašišo klubus devynioliktame amžiuje Paryžiuje, kur lankydavosi tokie žymūs poetai kaip Charlesas Baudelaire'as ar Arthuras Rimbaud.

 

„Mūsų muziejaus steigėjas, olandas Benas Dronkersas trokšta, jog žmonės sužinotų kuo daugiau apie kanapių ir marihuanos istoriją, apie tai, kuriose srityse jos gali būti naudingos. Jei žmonės žinotų daugiau tiesos apie kanapių tekstilės pramonę ar apie medicinines marihuanos savybes, pasaulyje įvyktų revoliucija“, – pasakojo man Barselonos žolės muziejaus gidė.

 

Senoviniai bongai 

 

Barselonos miesto marihuanos tvirtovė – tai pats didžiausias marihuanos muziejus visame pasaulyje. Jo brolis – 1985 metais įkurtas marihuanos muziejus Amsterdame. Barselonos muziejus yra įsikūręs modernistiniuose rūmuose „Palau Mornau“, kurie yra pripažinti nacionaliniu paminklu. Tad muziejuje siūlome apsilankyti ne vien dėl to, jog ekspozicija iš tiesų gali pateikti išsamią informaciją apie kanapes. Ekskursija verta dėmesio ir dėl įspūdingo istorinio miesto pastato grožio.

 

Kanapių tekstilės pramonės savininkas ir marihuanos fanas, muziejaus sponsorius B.Dronkersas iš visų pasaulio kampų yra surinkęs daugybę su marihuana ar kanapėmis susijusių meno kūrinių. „Muziejuje rasite ne tik marihuanos, bet ir kanapių istoriją. Marihuana – tai moteriško, neapvaisinto kanapių augalo žiedas. Neapvaisintas augalas neeikvoja energijos sėkloms gaminti, todėl jo žiedas yra gerokai didesnis. Jam apsaugoti augalas gamina sakus, kuriuose yra vadinamųjų kanabidiolių. Jie veikia mūsų smegenis“, – skirtumą tarp marihuanos ir kanapių paaiškino gidė.

 

Stebuklingas augalas

 

Lankytojus pasitinka botanikos salė su daugybe botaninių kanapės augalo iliustracijų. Viena jų – kopija iš VI amžiaus farmakologijos ir botanikos traktato. Toliau – „Senųjų mokytojų“ salė, kurioje galime pasigrožėti akmeninėmis, medinėmis ir t.t. pypkėmis bei žymių dailininkų paveikslais žolės rūkymo tema.

 

Botanikos salė 

 

Daugiausia dėmesio skiriama pramonės salei, kurioje plačiai aiškinama apie kanapių auginimą ir tekstilės pramonę Olandijoje. Pasirodo, kanapė yra pats produktyviausias augalas, lenkiantis net kviečius. Be gero dirvožemio, saulės ir vandens, jam daugiau nieko nereikia, jo gajumas išnaikina piktžoles ir, kitaip nei medvilnė, kanapės tręšia dirvožemį.

 

„Jei kanapė būtų plačiau naudojama pramonėje, smarkiai sumažėtų aplinkos teršimas. Tačiau kanapė neatneša tokio didelio pelno kaip medvilnė ir popierius, todėl šio sektoriaus mafiozai nėra suinteresuoti ją propaguoti“, – sakė gidė.

 

„Stebuklingas augalas ta kanapė. Žolės rūkymas – tai tik maža detalė, palyginti su visu kanapės pajėgumu“, – galvoji, išėjus iš muziejaus. Iš kanapės pluošto galima gaminti drabužius ir yrančią plastmasę bei automobilių detales, iš jos sėklų – aliejų bei kosmetiką.

 

Ne veltui mūsų protėviai iš kanapių pluošto gamino laivus ir jų bures, žvejai žvejojo kanapių tinklais, o Olandijos monarchų rūmų dailininkai tapydavo ant kanapės pluošto drobių. Pasirodo, jog Europoje rašytas žodis paplito dėl popieriaus iš kanapių. Kanapės pluoštas, paaiškėja iš ekspozicijos, gali būti net ir sudedamoji plastmasės dalis.

 

Norint pagaminti medžiagą iš medvilnės, reikia daug cheminių produktų, tuo tarpu kanapės pluoštas perdirbamas gerokai paprasčiau. Tas pats ir popieriaus gaminimo procese – gaminant popierių iš medienos naudojama daugybė chemikalų. Kanapių popierius yra atsparesnis ir jos gamyba nenuodija aplinkos.

 

Eksponatai

 

Kontrabanda ir žala sveikatai

 

Toliau – istorijos salė, kurioje neišsisuka net Shakespeare'as. Garsiausias pasaulio dramaturgas, pasirodo, savo klasikiniuose kūriniuose kalbėjo apie „gerai žinomą piktžolę“ bei „kelionę galvos viduje“. 2011 metais britus nustebino atradimas – netoli Shakespeare'o namų buvo atkastos pypkės, kuriose rasta marihuanos likučių. Tai reiškia, jog poetas ir jo bendražygiai žinojo, kad rūkomos kanapės daro stimuliuojamąjį poveikį.

 

Be abejo, marihuanos muziejus nebūtų tikras be hipiams skirtos salės. Būtent jie šeštąjį dešimtmetį skelbdami taikos, meilės ir laimės ideologiją užkrėtė žolės rūkymu plačiąją visuomenę. Gėlių vaikai pavertė marihuaną ir hašišą atsipalaidavimo mada. Šioje salėje gausu garsių muzikantų, kurie savo kūriniuose šlovino marihuaną, nuotraukų. Pavyzdžiui, Bobas Dylanas savo dainoje „Rainy Day Women“ dainuoja „every body must get stoned“ (angl. visi privalo apsirūkyti). Ši daina buvo uždrausta JAV ir Didžiojoje Britanijoje.

 

Kita – draudimo salė. Čia pasakojamos įdomios detalės apie marihuanos uždraudimo istoriją ir kaip praėjusio amžiaus pradžioje ją pradėta persekioti. JAV dvidešimtojo amžiaus pradžioje buvo sukurta nemažai ideologiją prieš marihuaną propaguojančių filmų, kurie vadino ją „velnio žole“ ir tikino žiūrovus, kad „marihuana – tai greitkelis į beprotnamį“.

 

Muziejaus vitražai 

 

Pats garsiausias visų laikų marihuanos kontrabandininkas Howardas Marksas muziejui asmeniškai atidavė savo kalinio kortelę, kai 1995 metais išėjo iš kalėjimo po septynerių metų nelaisvės už prekiavimą narkotikais. H.Marksas marihuana ir hašišo prekiavo tonomis.

 

„Savaime aišku, kad žmonių gyvenimus labiau ardo sunkieji narkotikai, nei žolės rūkymas. Tačiau kare su narkotikais marihuana yra ypač persekiojama. Ir viskas veltui – tikrieji nusikaltėliai yra laisvėje, marihuanos nusipirkti galima visur, o daugybės nekaltų marihuanos vartotojų gyvenimai sužlugdyti perpildytuose kalėjimuose“, – rašoma muziejaus triptike.

 

 

 

 

Contact form

Šios dienos vardadieniai