2018-11-19, pirmadienis, 06:44.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 07:57, leidžiasi 16:08, dienos ilgumas 8:10.

Fermeris privalo uždirbti ne mažiau už advokatą

2017-08-20, paskelbė agroexpresas .lt
Fermeris privalo uždirbti ne mažiau už advokatą

Mūsų planetos pietinė dalis neįtikėtinai derlinga. Čia būtų galima išauginti kelis kartus daugiau žemės ūkio produktų nei išauginama dabar. Deja, fermeriai ten neturi pakankamai žinių ir yra toli nuo svarbiausių rinkų, ir visų pirma nuo ES. Šveicarų biologas daugelio prestižinių apdovanojimų agronomijos srityje laureatas Hans-Rudolf Erren sako, kad bado problemą galima išspręsti per gerą dešimtmetį. Tam reikia labai nedaug: radikaliai pakeisti mūsų įpročius ir technologijas maisto produktų gamyboje ir vartojime bei kokybiškai sustiprinti smulkių fermerių pozicijas visame pasaulyje. Hans-Rudolf Erren, šveicarų fondo Biovision ir JAV mokslinių tyrimų fondo Millennium Institute prezidentas, atsako į portalo swissinfo.ch klausimus.

 

Swissinfo.ch: Ekspertai teigia, kad 2050 metais planetoje gyvens 9 mlrd. žmonių. Ar gali planeta išmaitinti tokį kiekį žmonių?

 

Hans-Rudolf Erren: Žinoma, nes mes jau šiandien gaminame maisto produktų tiek, kad jų pakaktų 10-12 mlrd. žmonių. Čia klausimas kitas – kaip, ką ir kur auginti. Dabartiniu metu kai kuriose pasaulio dalyse auginame per daug maisto produktų, o kitose – per mažai. Daugelyje besivystančių bei Šiaurės pusrutulio šalių per daug užauginama kviečių, kukurūzų, ryžių, sojų, rapso. Perteklius naudojamas biokuro, pašarų, krakmolo, cukraus gamybai. Tuo tarpu dauguma Pietų pusrutulio šalių susiduria su maisto produktų stygiumi. Taigi pagrindinis ateities iššūkis – subalansuoti maisto produktų gamybą ir paskirstymą, nes dabartinė sistema neveikia. Ją reikia keisti.  

 

Swissinfo.ch: Kaip galima maisto produktų gamybos ir paskirstymo sistemą padaryti efektyvesne?

 

Hans-Rudolf Erren: Pirmiausia mums reikia aiškių politinių sprendimų. Praėjusiais metais įvyko dvi reikšmingos tarptautinės konferencijos: rugsėjo mėnesį Niujorke JTO samitas, kuriame buvo suformuluotos pasaulio vystymosi tendencijos po 2015 metų,   ir gruodžio mėnesį Paryžiuje dar vienas JTO samitas, skirtas klimato kaitos problemoms. Abu šie renginiai pasitarnavo radikalioms permainoms globalinėje žemės ūkio politikoje. Mes turime pagaliau atsisakyti tradicinės ir intensyvios žemdirbystės, kuri dėl chemijos naudojimo naikina derlingą dirvožemio paviršių ir atmosferą teršia CO2. Mes privalome rasti žemės ūkio vystymo kelius, kurie atitiktų darnaus vystymosi formatą ir neprieštarautų biologiniams kriterijams. Tai tokie svarbūs klausimai, kad už jų sprendimo privalome kabintis abiejomis rankomis, nes laiko tam atlikti turime labai mažai. Kartoju: jeigu mes norime išsaugoti dirvožemį, gaminti pakankamai maisto produktų žmonėms ir sustabdyti klimato kaitą, veikti turime tiesiog dabar. Teisė į sveiką maitinimąsi ir orų gyvenimą  yra užfiksuota Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Tad vyriausybės turi į tai atsižvelgti planuodamos savo darbus.     

 

Swissinfo.ch: Kodėl taip sunku realizuoti visus šiuos planus?

 

Hans-Rudolf Erren: Politiniams sprendimams neabejotiną įtaką daro rimti ekonominiai ir finansiniai interesai. Europoje ir Šiaurės Amerikoje žemės ūkį palaiko  labai didelės subsidijos. Jos skiriamos tiek gamybai, tiek ir eksportui. Pavyzdžiui, Kenijos Mombasa uoste galima nusipirkti JAV išaugintus kukurūzus tris kartus pigiau nei juos išaugina pati Kenija. Vietos fermeriai nepajėgia konkuruoti su tokiomis kainomis. Pietų pusrutulio vyriausybės yra veikiamos transnacionalinių korporacijų ir stambių privačių fondų, kurie prekiauja genetiškai modifikuotomis sėklomis, pesticidais, cheminėmis trąšomis. Tokie žemės ūkio gamybos būdai kenkia ne tik aplinkai ir žmonėms, bet ir pririša fermerius prie bankų. Dažnai fermeriai lenda į skolas vien tam, kad, pavyzdžiui, nusipirktų sėklų.

 

Swissinfo.ch: Kokią čia matote alternatyvą?

 

Hans-Rudolf Erren:  Būtina iš esmės pertvarkyti žemės ūkio sistemą. Juolab, kad pasaulyje stebima labai pavojinga tendencija – daugelis regionų renkasi supaprastintą ūkininkavimo būdą, kai auginamos daug darbo reikalaujančios, bet ekonomiškai itin pelningos monokultūros. Dažnai kalba sukasi apie didelio kaloringumo kultūras, kurios žalingos žmogaus sveikatai. Būtina priminti faktą, kad planetoje maždaug 800 mln. žmonių kenčia badą, o 1,5 mlrd. – turi viršsvorį. Mes turime sukurti naują, tegul ir sudėtingesnę, nedidelių mastų organinio ūkininkavimo sistemą, kuri pagrindinį dėmesį skirtų maisto produktų įvairovei ir didesniam vaisių bei daržovių kiekio išauginimui. Kad šis uždavinys būtų įgyvendintas, reikia žmonėms, ypač pietinių šalių, suteikti geresnį išsilavinimą, atverti prieigas prie šiuolaikinių technologijų, žemės resursų bei pagrindinių rinkų.  

  

Swissinfo.ch: Nejau nedideli organiniai ūkiai gali patenkinti gigantiškus maisto produktų poreikius?

 

Hans-Rudolf Erren: Mažame ūkyje darbo produktyvumas didesnis nei stambiose žemės ūkio kompanijose, orientuotose į monokultūrų auginimą. Tai patvirtina ir užpraeitais metais JTO Maisto produktų ir žemės ūkio organizacijos (FAO) atlikti tyrimai.  Fondo Biovision finansuotos kelios mokslinės tiriamosios programos parodė, kad adapduotas prie vietos sąlygų sėklos gali atnešti dvigubai didesnį derlių. Maistines kultūras mes sėjome kartu su dobilais ir kitais dirvai naudingais augalais. O kovai su kenkėjais naudojome vabzdžius, kurie yra kenkėjų naikintojai. Beje, visa tai prisidėjo prie darbo našumo kėlimo. Vienok pasitenkinti pasiektais rezultatais negalima, ypač organinės žemdirbystės srityje. Reikia eiti pirmyn, nes šis žemės ūkio kultūrų auginimo metodas remiasi į mokslinius principus bei biologinius konkrečios dirvos ypatumus. Tolimesnis progresas įmanomas tik investuojant į mokslinius tyrimus. Šiandien gi pinigai iš esmės investuojami į tradicinę žemdirbystę. Tai akivaizdžiai liūdija kad ir Šveicarijos pavyzdys: vyriausybė čia skiria tradicinės žemdirbystės moksliniams tyrimams 270 mln. frankų kasmet, o organinės žemdirbystės – tik 4 mln. O juk viskas čia turėtų būti atvirkščiai.       

 

Swissinfo.ch: Organinė žemdirbystė reikalauja daugiau darbo išteklių nei tradicinė, jai būtini kur kas rimtesni kadrų resursai. Neužmirškime, kad kaimai tuštėja – žmonės išvažiuoja gyventi į miestus. Manoma, kad 2050 metais 70-80 proc. planetos žmonių gyvens miestuose. Kaip susitvarkyti su šia problema?

 

Hans-Rudolf Erren: Jeigu mes nieko nedarysime, tai taip ir bus. Mes privalome investuoti į kaimus, kurti ten bendruomenes, kurios būtų aprūpintos mokyklomis, ligoninėmis, elektra ir priėjimu prie interneto. Kaimai bus patrauklūs, jeigu juose gyvens ne tik žemdirbiai.  Fermerių darbas turi būti modernizuotas taip, kad jie pagaliau ištrūktų iš skurdo. Ir tai liečia ne tik pietų pusrutulio žemdirbius. Net Šveicarijoje fermeriams dabar nelengva, daugelis jų galvoja apie ūkių likvidavimą, nes maisto produktų kainos neatitinka jų savikainos. Maistas – pagrindinis mūsų poreikis. Kodėl tada fermeris turi uždirbti mažiau nei advokatas ar inžinierius? Juk fermeriai dirba labai visiems reikalingą darbą.

 

Kęstutis Šutinys

Contact form

Šios dienos vardadieniai