2018-11-19, pirmadienis, 07:34.     Šiandien Lietuvoje saulė teka 07:57, leidžiasi 16:08, dienos ilgumas 8:10.

Fermeris, kuris gyvena ant stogo

2017-08-23, paskelbė agroexpresas .lt
Fermeris, kuris gyvena ant stogo

Šiandien daugiau nei pusė žemės gyventojų, o tai 3,2 mlrd. žmonių, gyvena miestuose ir, regis, šis skaičius turi tendenciją didėti. Kad miesto gyventojai būtų pamaitinti, maisto produktai nukeliauja didelį kelią maršrutu „gamintojas – vartotojas“. Šiame kelyje maisto produktai dažnai praranda savo šviežumą ir vertingas sudedamąsias dalis. Todėl žmonės vis dažniau linkę rinktis tuos produktus, kurie išauginti ten, kur gyvena ir pats žmogus, t.y. mieste. Ūkininkavimas mieste atveria mums naujas galimybes ir leidžia naudingai išnaudoti neįvertintas ar tiesiog į akiratį nepatekusias miesto teritorijas. Vis populiaresni šiandien tampa ūkiai ant namų stogų. Lyderio pozicijas  šioje srityje užima JAV.

 

Jūsų dėmesiui portalo erazvitie.org pokalbis su amerikiečiais Mary and Joseph Ostaf – ūkio FOOD ROOF FARM  ant stogo  įkūrėjais Sent Luise, Misūrio valstijoje.  

 

Erazvitie.org: Mary ir Joseph, papasakokite apie jūsų ūkio ant stogo pradžią.

 

Joseph: 2011 metais mes susidomėjome miesto ūkininkavimu ir pradėjome kurti visuomeninius sodus gimtajame mieste. Tačiau mums nuolat reikėjo keltis iš vieno sklypo į kitą, nes visi jie priklausė arba statybų organizacijoms, arba pastatų savininkams. Nei vieni, nei kiti išnuomoti žemės, ypač ilgesniam laikui, nebuvo suinteresuoti. Taigi mes buvome priversti ieškoti išeities. Išsiaiškinome, kad vienos mūsų sodininkės vyras miesto centre turi pastatą. Mes jo pasiteiravome, ar nesudomintų idėja ant jo pastato stogo įkurti visuomeninį sodą. Vyriškiui mūsų pasiūlymas pasirodė intriguojantis, ir jis surengė mums ekskursiją ant pastato stogo. Pastatas mūsų sumanymui idealiai tiko, nes buvo pakankamai tvirtas, kad išlaikytų papildomą svorį. Ir aš, ir Mary turėjome architektūrinį išsilavinimą, tad sodo kūrimas ant stogo mums nebuvo neįveikiama užduotis. Pastato savininkas jau seniai ieškojo papildomų pajamų iš nekilnojamo turto. Tad išnuomoti pastato stogą, kuris jokios naudos iki šiol nenešė, jam pasirodė visiškai priimtina mintis.   

 

Mary: Apačioje, ant žemės, mūsų galimybės dėl tankios miesto infrastruktūros buvo ribotos, o stogas jas išplėtė.  

 

Erazvitie.org: Kai jūs pradėjote savo projektą, ar ūkininkavimo ant stogo idėja jau buvo paplitusi?

 

Mary: Nepasakyčiau, kad tuo metu toks ūkininkavimo tipas buvo plačiai paplitęs mūsų šalyje. Tačiau keletas tokių ūkių jau buvo. Todėl galėjome pasisemti patirties iš Čikagos, Niujorko, Toronto ūkių ant stogo. O štai Sent Luise nieko panašaus nebuvo. Mūsų ūkis – pirmas mieste.3

 

Erazvitie.org: Ar įstatymai kaip nors reguliuoja šią veiklos sritį? Ar pastato savininkas gali leisti ant stogo įrengti ūkį?

 

Mary: Pagal teritorijos skirstymą į zonas projektas laikomas komerciniu, tad ir pastatas tampa komerciniu, jeigu iki tol tokiu nebuvo. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Čikagoje, yra specialios taisyklės, apibrėžiančios ūkininkavimo intensyvumą miesto teritorijoje. O Sent Luise šia prasme nėra jokių taisyklių ir įstatymų, todėl mes privalėjome laikytis statybos taisyklių ir normų.  

 

Joseph: Mes turėjome įrodyti, kad pastato konstrukcija išlaikys ūkį. Galite įsivaizduoti, kiek sveria gruntas, suneštas ant stogo? Tai kur kas didesnis svoris nei buvo paskaičiuotas pastato projekto kūrėjų. Ūkis penkis kartus viršija sniego apkrovos svorį. Mes pasamdėme inžinierius - statybininkus, kurie atliko pastato analizę ir įsitikino, kad konstrukcijos papildomą svorį išlaikys. Tai buvo bene sunkiausia užduotis, kuriant ūkį ant stogo.    

 

Erazvitie.org: Statyba veikiausiai pareikalavo didelių finansinių išteklių? Ar sudėtinga buvo surinkti reikalingas lėšas?

 

Joseph: Mūsų bendrija turi didelę patirtį palaikant naujas žemės ūkio technologijas, inovacines idėjas ir labdarą. Visa tai atsispindi ir mūsų projekte. Mes – nekomercinis projektas. Todėl tikėjomės sulaukti savanoriškų paaukojimų. Prireikė 2,5 metų kol surinkome reikalingą sumą. Tai pakankamai ilgas laiko tarpas, bet jis leido mūsų idėjai įeiti beveik į kiekvienus miesto namus. Pagrindiniu mūsų rėmėju tapo miesto kanalizacijos tinklų valdyba. Mes gavome dotaciją už lietaus vandens reguliavimą. Tokiuose miestuose, kaip Sent Luisas, kanalizacijos sistemos labai senos, todėl užėjus liūtims vanduo nebespėja jomis nutekėti. Dėl to kanalizacijos užsikemša ir kyla gatvėse potvyniai. Miesto kanalizacijos tinklų valdyba stengiasi įvairiais būdais išspręsti šią problemą. O štai mes padėjome jai ant stalo unikalų sprendimą – žemės ūkis ant stogo. Apželdinimo sistema ant stogo surenka lietaus vandenį ir sumažina jo nutekėjimo srautus į kanalizaciją. Ruošdami projektą, mes suprojektavome ūkį taip, kad jis galėtų sulaikyti maksimalų vandens kiekį – iki 64 350 litrų. Taigi laimėjome ir mes, ir kanalizacijos sistemą prižiūrinti valdyba.  

 

Erazvitie.org: Papasakokite smulkiau apie lietaus surinkimo sistemą.

 

Joseph:  Ant daugumos stogų yra statybininkų įrengtos vandens padavimo sistemos, nes jos reikalingos mechaniniam pastato funkcionavimui. Tokios sistemos kaip aušinimo bokštas ar šaldymo įrenginiai paprastai įrengiami ant stogų. Mūsų atveju vandens aprūpinimo sistemą buvo galima pajungti per standartinę jungtį. Kitaip sakant, vandens padavimas ant stogo nekėlė jokių problemų. Mums reikėjo tik apsispręsti, kaip vanduo pasiskirstys ant stogo. Mes sukonstravome lašelinę laistymo sistemą, kuri laistė kultūras tik tada, kai to reikėjo. Beje, žiemą mūsų klimatinėse sąlygose vanduo užšąla, todėl iš sistemos artėjant šalčiams būtina jį išpilti.  

 

Mary: Lietaus vandenį mes surenkame dviem būdais. Mūsų apželdinimo sistema turi vandens sulaikymui panelį, įrengtą tiesiai po gruntu – jis renka lietaus vandenį, kurį kultūros įsisavina per kapiliarus. Kito lietaus metu panelis vėl prisipildo vandens. Antras lietaus vandens surinkimo būdas – šiltnamių stogai. Ant jų įrengti vamzdžiai, kuriais vanduo suteka į modulinę sistemą, kurioje kaupiasi lietaus vanduo ir yra ten tol, kol jo neprisireikia kultūrų laistymui. 

 

Joseph:  Tiesą sakant, tai standartinė europietiška sistema. Mums buvo keista, kad apželdinimo sistemų specialistams iš esmės reikėjo naudotis Europoje pagamintomis medžiagomis. Šiuo požiūriu JAV šiek tiek atsilieka nuo Europos. 

 

Erazvitie.org: Su kokiais sunkumais dar susidūrėte?

 

Joseph: Ūkio ant stogo įrengimas mums buvo tikras iššūkis. Kol kas nėra specialistų, kurie nuo A iki Z žinotų, kaip ant stogų įrengti sodus ir daržus. Yra kompanijų, kurios užsiima stogų apželdinimu. Tačiau stogo apželdinimas su tikslu įkurti čia daržą turi savų niuansų, tai ne tas pats, kas stogą apželdinti dekoratyviniais augalais. Todėl atskirus rangovus mums patiems reikėjo apjungti į vieną visumą.  

 

Mary: Ūkio ant sogo statyboje labai padėjo mūsų profesijos. Mes, kaip architektoriai, buvome centrinės figūros ir patys vadovavome statybos procesui, nes tik mes žinojome galutinį projekto rezultatą. Kita vertus, viską reikėjo daryti greitai ir atliekamu nuo pagrindinio darbo laiku. Tai buvo naujas projekto tipas ir mums, ir rangovams. Mes daug ko išmokome. Dabar mes žinome, kaip tai daryti greičiau, paprasčiau ir pigiau. Ūkio įrengimas ant stogo neįmanomas be įvairių specialistų bendrų pastangų. Mums prisireikė stogo izoliacijos, vandens sulaikymui panelių montavimo, drenažo, laistymo sistemos ir pagaliau grunto paruošimo specialistų. 

 

Joseph: Mes samdėme inžinierius-statybininkus, hidrologus, apželdinimo ekspertus,    vamzdžių klojimo specialistus, oranžerijų įrengimo profesionalus, agronomus, stogų montavimo meistrus. Tai buvo būtina gauti visiems reikalingiems leidimams. Ūkio ant stogo kūrimas – nedidelis, bet sudėtingas projektas pritraukiantis daug įvairių specialistų. Kai kurie specialistai patys mus surado, sužinoję iš žiniasklaidos apie mūsų projektą. Oranžerijų įrengimo ir stogų apželdinimo specialistai ne tik mus surado, bet ir padėjo gauti dotaciją iš miesto kanalizacijos tinklų valdybos. Dėka mano darbo nesunkiai atsirado statybinių medžiagų tiekėjai. Dalis jų statybines medžiagas mums tiesiog dovanojo.  

 

Erazvitie.org: Su kokiais darbais susijusios pagrindinės jūsų išlaidos?

 

Joseph: Bene daugiausia išlaidų buvo klojant naują stogo dangą. Nemažai jų pareikalavo apželdinimo sistemos su drenažo paneliais ir gruntu įrengimas. Šiems dviem etapams išleidome tris ketvirtadalius lėšų. Trečioje vietoje – išlaidos oranžerijų montavimui.

  

Erazvitie.org: Kokiu principu vadovavotės, kai rinkote auginimui skirtas kultūras?

 

Mary: Kadangi tai buvo pirmieji metai, aš nusprendžiau paeksperimentuoti ir išsiaiškinti, kokie augalai mūsų regiono gamtinėmis sąlygomis geriausiai auga ant stogo. Mes supratome: tai, kas gerai auga ant stogo Niujorke ar Čikagoje, nebūtinai gerai augs ir mūsų mikroklimate. Todėl mes užsibrėžėme tikslą išbandyti kuo daugiau kultūrų. Mes pasodinome 62 skirtingas kultūras: 10 rūšių pomidorų, 6 rūšis pipirų, nebekalbant jau apie baklažanus, agurkus, salotas... Gautas derlius leido parinkti kultūras sekantiems metams.

 

Joseph: Mes eksperimentuojame su įvairiais auginimo būdais, pavyzdžiui, hidroponika.

 

Erazvitie.org: Ar priskiriate išaugintus produktus ekologiškiems?

 

Joseph: Taip, nes mes nenaudojame pesticidų ar herbicidų. Nesėjame hibridinių sėklų.  

 

Erazvitie.org: O kaip jūsų ūkį veikia miesto ekologija? Kaip ūkis susitvarko su užteršta miesto atmosfera, dulkėmis, automobilių išmetamomis dujomis?

 

Mary: Šiuo požiūriu augalai labai ištvermingi. Negana to, jie patys puikiai filtruoja orą. Tyrimai sako, kad užterštas oras maistines kultūras veikia silpnai. O štai dirvos tarša augalams pavojinga. Jeigu kultūras auginsite sunkiaisiais metalais užterštoje žemėje, tai jie per šaknis pateks į vaisius. Todėl mes įdėmiai sekame dirvožemio kokybę.

 

Joseph: Noriu pastebėti, kad tvarus vystymasis – mūsų projekto pagrindas. Kai mes dirbome su projektu, tai mąstėme, kaip garantuoti maksimalų ekologiškumo efektą. Mes siekėme sukurti uždarą sistemą ir biologinę aplinkos įvairovę. Sudarėme puikias sąlygas drugelių ir kitų augalų apdulkintojų populiacijai, pastatėme avilius, greitu laiku čia atsiras ir vištos. Mūsų ūkis prisideda prie miesto mikroklimato temperatūros sureguliavimo. JAV tai vadinama šiluminės salos virš miesto efekto mažinimu. 

 

Erazvitie.org: Kaip jūs kontroliuojate dirvožemio kokybę?

 

Mary: Pirmieji metai dirvožemiui patys sudėtingiausi, nes jį reikia aprūpinti maistingomis medžiagomis, „apgyvendinti“ jame mikroorganizmus. Dėl svorio apribojimų mes negalime pasinaudoti kompostu. Todėl naudojame skystus organinius junginius. Skirtingi augalai iš dirvožemio paima skirtingus kiekius maistingų medžiagų. Tai skatina gerai apgalvoti kultūrų sėjimą. Reikia jas pasėti taip, kad būtų aprūpintos reikalingu kiekiu maistingų medžiagų ir kad jų pakaktų visiems augalams. Čia didelę svarbą įgyja sėjomaina. Dirvožemio kokybę geriausia tikrinti testais. Mes žemės pavyzdžius tiriame vietos universiteto laboratorijoje, kur specialistai nustato rūgštingumą ir maistingų medžiagų kiekį. Šie tyrimai padeda mums suprasti, ką reikia daryti, kad dirvožemis būtų subalansuotas.   

 

Erazvitie.org: Kas vartoja ūkyje ant stogo išaugintus produktus?

 

Mary: Šiais metais 60% išaugintų produktų mes paaukojome. Taip darome jau ketvirti metai iš eilės. Nuo projekto pradžios bendradarbiaujame su Švento Patriko centru. Tai benamių labdaros organizacija. Centras turi savo kavinę, kuri suteikia benamiams pramoninio maisto ruošimo pagrindus, ir tokiu būdu skatina susirasti darbą. Šiai kavinei ir atiduodame produktus. Apie 13% išauginto derliaus suvartoja patys augintojai. O likusi dalis parduodama vietos restoranams. Šiemet aš pati su dviračiu vežiau užaugintus produktus į kelis restoranus. Taigi šį bei tą mes ir uždirbome, kad bent jau kompensuotume labdaringą veiklą.

 

Erazvitie.org: Kas prižiūri šį ūkį?

 

Mary: Aš vienintelė čia dirbu visą dieną. Kitaip sakant, organizuoju darbą ūkyje. Šalia manęs visada yra savanoriai, kurie ateina čia padirbėti pagal sudarytą grafiką. Šiais metais pas mus dirbo apie šimtas savanorių: studentai, kaimynystėje gyvenantys žmonės, pensininkai, sodininkai. Kai kurie iš jų niekada nebuvo auginę produktų, tad nori išmokti juos auginti dabar. O kai kas šioje srityje turi didelę patirtį ir nori ja pasidalinti su mumis. Mes dėkingi visiems, kurie nori padėti.  

 

Erazvitie.org: Ar jūsų parduodami produktai konkurencingi prekybos centruose parduodamiems produktams?

 

Mary: Mūsų produktai brangesni. Tačiau restoranai perka pas mus, nes jie žino, kaip tie produktai užauginti. Nuskintas derlius jau po dešimties minučių guli ant jų virtuvės stalo. Tad restoranų lankytojai valgo šviežius ir nepraradusius maistinės vertės produktus. Kita vertus, vietinio ūkininkavimo formų palaikymas – prestižinis restoranų reikalas.

 

Joseph: Finansiniu požiūriu mes negalime konkuruoti su dideliais tiekėjais, kurie maisto produktais aprūpina restoranus ar prekybos centrus. Mūsų ūkis – mažas verslas.  Čia produktų savikaina didesnė.   

 

Erazvitie.org: Kokiu tikslu visa tai darote?

 

Joseph: Mes – nekomercinė organizacija. Tai socialinė įmonė.  

 

Mary: Socialinė įmonė – tai verslas, kuris nukreiptas ne į pelną, o į poveikį. Mūsų atveju – paveikti visuomenę. Mūsų tikslas – auginti sveiką maistą ir sveiką visuomenę. Kad tikslas neliktų vien tik tuščiais žodžiais, mes ir įkūrėme viduryje miesto ant pastato stogo ūkį. Žmonės gali čia ateiti ir išbandyti ūkio darbus, ko nors išmokti bei rasti įkvėpimą kokiam nors veiksmui. Tačiau mums reikia materialiai aprūpinti ūkį, mokėti sąskaitas, tad dalį produktų ir parduodame restoranams.

 

Mes norime, kad žmonės augintų maisto produktus visur – soduose, namuose, ant pastatų stogų. Kuo daugiau išauginsime maisto miestuose ir paskirstysime visuomenėje jį be tarpininkų, tuo šviežesni bus tie produktai, o jų paskirstymo sistema taps lankstesne.

 

Mes užmezgėme ryšius su vietos mokyklomis. Daugelis mokyklų turi savo bandymų sklypus, bet ūkis ant stogo moksleivius žavi. Vienai mokyklai mes skyrėme nedidelį plotą, kuriame antraklasiai sodino kultūras, stebėjo jų augimą, rinko derlių.

 

Erazvitie.org: Kaip maistas bus gaminamas ateityje, sakykim, po 10-20-30 metų?

 

Joseph: Galvoju, kad ateitis priklauso miesto ūkininkavimui. Atsiras daug ūkių ant pastatų stogų, daugės vertikalių sodų, uždarose patalpose drieksis  hidroponikos plantacijos. Kol kas tokiam ūkininkavimo būdui sunku funkcionuoti pelno požiūriu – rentabilumą pasiekti galima tik vystant tokią žemdirbystę dideliais mastais. 

 

Mary: Miesto ūkininkavimo reikšmė be abejonės didės. Žmonės vis daugiau dėmesio skiria maistui, kurį valgo, jie pageidauja sveikų maisto produktų. Neatsitiktinai vis plačiau remiami vietiniai produktų gamintojai, nors jų išaugintos kultūros ir brangesnės. Užtat vartotojai žino, kaip jos buvo užaugintos. Tai skatina pasitikėjimą.

 

Erazvitie.org: Ar yra kokios prognozės, kokią dalį reikalingų produktų gali išsiauginti miestai?

 

Mary: JTO neseniai paskelbė, kad šiandien 800 mln. žmonių įvairiuose pasaulio miestuose augina daržoves ir vaisius. Miesto ūkiai pagamina penktadalį visų planetoje pagaminamų maisto produktų. Kadangi miesto ūkininkavimas didina tempus, po kokių dešimties metų šis skaičius padvigubės.  

 

Erazvitie.org: Ką patartumėte žmonėms, kurie ruošiasi įkurti ūkius ant pastatų stogų?

 

Mary: Pradėti nuo mažų darbų, bet turėti perspektyvą ir etapais siekti galutinio tikslo. Nevenkite patarimų tų, kurie turi panašios patirties.

 

Erazvitie.org: O kokie jūsų ateities planai?

 

Mary: Tai mūsų bandomasis projektas. Mūsų tikslas – įkurti kuo daugiau tokių ūkių. Todėl vedame derybas su keliais miesto centre esančių pastatų savininkais. Kitais metais tikimės turėti dar vieną ūkį ant stogo. 

 

 

 

Contact form

Šios dienos vardadieniai